papiktinti

papiktinti
papìktinti 1. tr. R, K sukelti didelį nepasitenkinimą, pyktį, apmaudą, pasibjaurėjimą netinkamu, nedoru elgesiu: Papìktinamas pasielgimas BŽ61. | refl. N, K: Skaibaras labai pasipiktino sultono nemandagiu elgesiu, ir, nieko nelaukdamas, kaukštelėjo jam per kaktą su savo lazda J.Balč. Visos dievobaimingosios net krūptelėjo, pasipiktinusios, kad tai šitaip nederamai veržiamasi į Dievo namus J.Balt. Mokytojas pasipiktinęs kalbėjo mokiniams apie tokių išdaigų bjaurumą rš. 2. refl. bažn. liautis pasitikėti asmens kilnumu, susvyruoti tikėjimui: Šią naktį visi jūs pasipiktinste manimi, nesa yra parašyt: Ištiksiu piemenį, išklaidysis avys guoto VlnE188. Norint vėl visi papiktintųs tavimp, vienokig aš niekad nepasipìktysiuos DP148. Ir pagirtas yra, kuris nepapiktinsis manimp SPI32. Visi jūs šią naktį pasipiktinsite iš manęs Ch1Mt26,31. 3. tr. BB3Moz4,3, MP6, R29 duoti blogą pavyzdį, paskatinti pikta daryti, vesti iš kelio: Papìktinti yra jeib ką pakurstyti, padrąsinti ant piktą darbą J. Papiktinantį gyvenimą vesti N. Artimą savo papiktinste Sz. Tas par savą nelabumą daugiaus žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Ar gali pasakyti niekuomet jų nepapiktinęs, nieko jiems nekalbėjęs, iš kelio jų neišvedęs? Blv. Dabokitėsi, idant jūs nė vieno iš tų mažųjų nepapiktintumbit BPII430. Jei penas arba valgymas piktina brolį maną, nėsiu (neėsiu) mėsos ant amžių, idant nepapiktinčia brolio mano DP110.
papìktinančiai adv. KI92. | refl. R31, N, Sut, P: Kas papiktintojų nesilenkia, ir pats pasipiktina an galo ir pražūsta Gmž.
4. tr. pabloginti, padidinti: Tai nieko nemačys, bet dar papiktinsi kentėjimą, iš to (supimo) apsisuks galva kūdikio Rp. | refl.: Toji [negalė] dabar taip su vienu sykiu pasipiktino LC1887,46. Juo tolyn, tuo labiau liga pasipiktino Tat. Kad jo liga nebūtų pasipiktinusi, tai būčiau galėjęs jį drauge pasiimti rš. ║ refl. užpūliuoti, užsikrėsti: Vištakį reik mirkyt i išlupt, tik žiūrėt, kad nepasipìktytų Smln. 5. refl. pasibjaurėti, pasišlykštėti: Jeigu nėščia moteriškė pasipiktins kitų iš burnos smirdėjimu, jos vaiko irgi smirdės iš burnos (priet.) TŽIII368. \ piktinti; atsipiktinti; įsipiktinti; išpiktinti; papiktinti; pripiktinti; supiktinti; užsipiktinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • papiktinti — papi̇̀ktinti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • papiktinimas — papìktinimas sm. (1) 1. refl. BB2Moz23,33, R → papiktinti 1 (refl.): Kupinos sielvarto ir pasipiktinimo yra ankstyvųjų Janonio eilėraščių eilutės sp. Suįžūlėjusių banditų veiksmai sukėlė didelį darbo žmonių pasipiktinimą ir protestą rš. Kad tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apriklinti — ×apriklinti tr. papiktinti: Žiūrėk, valdykis, kad nepaprìklintum jo Al. priklinti; atsipriklinti; įsipriklinti; nusipriklinti; apriklinti; supriklinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsipiktinti — atsipìktinti įgristi, įsipykti: Atsipìktinai tu, tik širdį ma[n] sugraužei Grv. piktinti; atsipiktinti; įsipiktinti; išpiktinti; papiktinti; pripiktinti; supiktinti; užsipiktinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpiktinti — išpìktinti tr.; S.Stan, S.Dauk suvedžioti, demoralizuoti. piktinti; atsipiktinti; įsipiktinti; išpiktinti; papiktinti; pripiktinti; supiktinti; užsipiktinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažeisti — 1pažeĩsti, pažeĩdžia, pàžeidė tr. K; Q76, H160, R, MŽ, Krz40, Sut, N, M, LL117, L, Rtr, ArchVIII41, ŠT340 1. DŽ sugadinti kokį nors paviršių (ppr. augalų): Kriaušių lapus dažnai pažeidžia kriaušinė erkutė (Eriophyes pyri), serbentų pumpurus –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • piktinti — pìktinti ( yti), ina, ino 1. tr. R daryti piktą, pykdyti: Kap aš tavę lankysiu, kad tėvulį piktysiu KrvD26. Argi aš jus tuomi pìktinčiau? KI83. | refl.: Jonas ažsipiktino an senelio, o senelis sako: „Nieko, nesipìktink, bus gerai“ Grv. Vaikai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pripiktinti — pripìktinti intr. sukelti daug kam nepasitenkinimą, apmaudą: Kiek jie (kunigai) pripiktina svietelio ir iškoneveikia savo luomą! Vaižg. piktinti; atsipiktinti; įsipiktinti; išpiktinti; papiktinti; pripiktinti; supiktinti; užsipiktinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • supiktinti — supìktinti 1. tr. sukelti daugelio nepasitenkinimą, pyktį, sukurstyti: Neleido žmonis supìktinti (sukurstyti prieš valdžią) Šts. 2. refl. susipykti: Kai neatidavė [skolos], tai susipìktino visi Grv. 3. refl. susivemti: Kukoriui paliepė, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užsipiktinti — užsipìktinti 1. įpykti, užsirūstinti: Ažsipìktino diedas an ožio Grv. Meška kap užsipiktino – išvertė duris, suėdė diedą, sumaigė bobą LTR(Grv). 2. užpūliuoti, užtvinkti: Nekišk nagų pri žaizdos, da užsipìktys! Trg. Mano koja užsipìktino Prk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”